kniūsti — kniū̃sti, čia ( ia), tė intr. 1. triūsti, darbuotis: Dienų dienas meisteris ten kniūsčia P.Cvir. Mes nė nematėme, kaip jis (senukas) kamputyje kažko kniūstė P.Cvir. Niekad nepabaigia darbo – kniūsia kniūsia Ldk. Ką čia taip ilgai kniūsi? Ldk. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniušti — kniùšti, kniū̃šta, o intr. J pūti, trūnyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkniušti — apkniùšti intr. apgriūti, aplūžti: Taip apkniùšo jų gryčia, kad jau taisyti neapsimoka Ds. Jeigu neprižiūrėsi trobų, tai greit anos apkniū̃šta Ds. ║ apiplyšti: Tu jau suvis nesusitvarkai su rūbais, visas apkniušęs Švnč. kniušti; apkniušti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
gniusti — 1 gniùsti, gniū̃sta (gniuñsa), o intr. 1. nerūpestingai dirbti, gaišti, tingėti; gniūsyti: Toja gniùsė merga gniuñsa tik, lovas taisydama, t. y. užsimiršta nuėjusi J. 2. kristi, pulti; kniusti, kniubti, knebti: Aš gniūstù, nepaeinu nė iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškniusti — iškniùsti intr. 1. kniūpsčia išvirsti, išgriūti: Iškniusto ar šimtas žmonių, kad kazokai puolė sklaidyti minią Šts. 2. iškristi kniūpsčia: Vaikas iškniusto pro langą Plng. kniusti; įkniusti; iškniusti; nukniusti; parkniusti; sukniusti … Dictionary of the Lithuanian Language
kniušimas — kniušìmas sm. (2) → kniušti … Dictionary of the Lithuanian Language
kniūsčia — adv. žr. kniūpsčia: Kniūsčia pavirto Slnt. Įeinu – kniūsčia lovo[je] atsigulęs ir beknarkąs Sd. Radau kniūsčia (orig. kniūsti) begulint J. Kniūsčia gulęs, ilgai darė pakūtą M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
nukniusti — nukniùsti intr. 1. suklupti, parpulti: Kaip duosu, i nukniùsi KlvrŽ. 2. nupulti kniūpsčia: Nukelk vaiką nu suolo, ka nenukniùstų KlvrŽ. kniusti; įkniusti; iškniusti; nukniusti; parkniusti; sukniusti … Dictionary of the Lithuanian Language
parkniusti — parkniùsti intr. 1. parklupti, parpulti: Ans kniūstas parkniùsto J. 2. pareiti kniustiniais: Juzis kniusčia parkniùsto iš kamaros mieguostas KlvrŽ. kniusti; įkniusti; iškniusti; nukniusti; parkniusti; sukniusti … Dictionary of the Lithuanian Language
pieninis — 2 pieninis, ė adj. (1), pienìnis (2) K 1. duodantis pieno: Pienines karves reik šert geriau Gs. 2. skirtas pienui laikyti: Pieninis puodas Lš. Pieninė kamara rš. 3. iš pieno ar su pienu pagamintas: Pienìniai saldainiai DŽ. Pieniniai ledai rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language